Užupis- respublika respublikoje
Autorius Ieva Ivanauskaitė/anglų k.mokytoja

Užupis yra įsikūręs Vilniuje, Lietuvos sostinėje, Senamiestyje, UNESCO Pasaulio Paveldo sąraše. „Užupis“ lietuvių kalboje reiškia „ kitoje upės pusėje“, nes rajonas yra išsidėstęs and upės Vilnelės kranto. Tai tarsi mažutė, atskira salelė, kur romantikos dvasia vis dar gyva, tolerancija klesti, kūrybinė energija žėri, įkvėpimas trykšta, menas kuriamas ir visi tabu ir stereotipai yra laužomi. Kiekvienas žmogus yra vienintelis ir nepakartojamas, bet ne vienišas, kiekvienas priimamas kaip individualybė ir tuo pačiu kaip dalis visuomenės. Buvusi Užupio gimnazijos mokinė Indrė Adamonytė rašė:


„.. tekanti saulė virš miesto pirmiausia nudažo mūsų dangų. Žvaigždės čia žiba skaisčiau. Jos čia net norus greičiau išpildo. ...čia žolė žalesnė, lietus sodresnis, rūkas baltesnis, rytas pirmesnis, net Dievas geresnis... Kaipgi tuomet nesidžiaugsi ir nesigirsi, kad čia Užupis, čia – mūsų namai“.

Užupis yra vienas seniausių Vilniaus rajonų, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI amžiuje, kadaise buvęs vadinamuoju „druskos keliu“ į Polocką.  Iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, tai buvo vienas labiausiai apleistų Vilniaus rajonų, daugelis namų neturėjo elektros ir sanitarinių įrenginių. Dauguma butų senuose namuose buvo apšildomi tik malkomis, be karšto vandens. Gatvės naktimis buvo tamsios dėl perdegusių arba išdaužytų lempų. Kartu tai buvo vienas pavojingiausių rajonų Vilniuje, kuriame gyveno žemiausių sluoksnių atstovai. Padorūs žmonės spartindavo žingsnį eidami pro šalį ir turbūt džiaugdavosi, kad jiems netenka gyventi čia.

Tačiau ne visų žmonių akys buvo nusuktos. Akylai bohemiškos sielos žmonių akys smalsiai stebėjo šią pamirštą ir apleistą vietą. Žingsnis po žingsnio vis daugiau ir daugiau meniškos sielos žmonių buriavosi, steigdami savo dirbtuves, eskponuodami savo darbus ir kartu nebyliai sakydami: „Ateik ir pažiūrėk, viskas nėra taip blogai kaip atrodo iš pirmo karto“. Jų tikslas buvo padaryti kažką unikalaus, pakeisti  „Neužupiečių“ požiūrį ir mąstymą. Ši mintis buvo  brandinama labai atsakingai, kad 1997 metų balandžio 1-ąją Užupio rajonas patapo „Užupio respublika“. Tad ta proga keikvienais metais namai pasipuošia vėliavomis, prie įėjimų į rajoną pradeda veikti muitinės, ir vienas iš įspūdingiausių įvykių- metų Užupio garbės piliečio skelbimas. Jo šventenybė Dalai Lama, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, menininkai Jonas Mekas, Vytautas Kernagis ir kiti yra pasklebti garbės piliečiais. Juo tampama pagal nuopelnus ne tik Užupiui, bet ir pasauliui. Šią dieną vyksta koncertai, teatralizuotos eisenos, kuriose gali pamatyti princesių, rokerių, diplomatų, ir žmonių, kurių širdys kupinos šilumos ir pagarbos, o jie patys save laiko Užupio „dalimi“.

Užupis yra netradicinė meniška, bet kartu tikra respublika. Ji turi visus privalomus respublikai statuso elementus: konstituciją, himną, presidentą, premjerą, ambasadorius kitose užsienio šalyse, žemėlapį, istoriją, tradicijas, net dvi bažnyčias, vyskupą ir Bernardinų kapines. Dar įdomiau, kad šis mažutis Vilniaus rajonas turi septynerius tiltus, kurie yra vieninteliai, norint patekti į Užupį, ir akyliausią sergėtoją- Užupio angelą, kuris yra patalpintas pagrindinėje Užupio aikštėje.
Užupio presidentas Rima Lileikis  teigia: „..Užupyje gyventi verta vien todėl, kad Užupis- kraštas, sklidinas laisvės ir meilės. Dažnai sakome, kad Užupis toks mažas, kad visiems užteks vietos. Šiaip Užupis- dvasinės nepriklausomybės vieta. Gali gyventi Rokiškyje ar Niujorke ir gali būti Užupio pilietis- jei savo viduje pasakai „Aš esu Užupio pilietis“, to visiškai pakanka“.
Saugumą Užupyje prižiūri akyla šerifo akis. O kas iš tikrųjų yra be galo smalsu užsieniečiams turistams ar svečiams- tai Užupio respublikos konstitucija, kuri yra išversta į devynias kalbas: lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, baltarusių, lenkų, gruzinų, švedų bei jidiš kalbomis. Čia pateikiama lietuvių kalba:

1. Žmogus turi teisę gyventi šalia Vilnelės, o Vilnelė tekėti šalia žmogaus.
2. Žmogus turi teisę į karštą vandenį, šildymą žiemos metu ir čerpių stogą.
3. Žmogus turi teisę mirti, bet tai nėra jo pareiga.
4. Žmogus turi teisę klysti.
5. Žmogus turi teisę būti vienintelis.
6. Žmogus turi teisę mylėti.
7. Žmogus turi teisę būti nemylimas, bet nebūtinai.
8. Žmogus turi teisę būti nežymus ir nežinomas.
9. Žmogus turi teisę tingėti arba nieko nedaryti.
10. Žmogus turi teisę mylėti ir globoti katę.
11. Žmogus turi teisę rūpintis šunimi iki vieno iš jų gyvenimo pabaigos.
12. Šuo turi teisę būti šunimi.
13. Katė neprivalo mylėti savo šeimininko, bet sunkią minutę privalo jam padėti.
14. Žmogus turi teisę kartais nežinoti, ar jis turi pareigų.
15. Žmogus turi teisę abejoti, bet tai nėra jo pareiga.
16. Žmogus turi teisę būti laimingas.
17. Žmogus turi teisę būti nelaimingas.
18. Žmogus turi teisę tylėti.
19. Žmogus turi teisę tikėti.
20. Žmogus neturi teisės prievartauti.
21. Žmogus turi teisę suvokti savo menkumą ir didingumą.
22. Žmogus neturi teisės kėsintis į amžinybę. 
23. Žmogus turi teisę suprasti. 
24. Žmogus turi teisę nieko nesuprasti.
25. Žmogus turi teisę būti įvairių tautybių.
26. Žmogus turi teisę švęsti arba nešvęsti savo gimtadienio.
27. Žmogus privalo prisiminti savo vardą.
28. Žmogus gali dalintis tuo, ką turi.
29. Žmogus negali dalintis tuo, ko neturi.
30. Žmogus turi teisę turėti brolių, seserų ir tėvų.
31. Žmogus gali būti laisvas.
32. Žmogus atsako už savo laisvę.
33. Žmogus turi teisę verkti.
34. Žmogus turi teisę būti nesuprastas.
35. Žmogus neturi teisės padaryti kitą kartą.
36. Žmogus turi teisę būti asmeniškas.
37. Žmogus turi teisę neturėti jokių teisių.
38. Žmogus turi teisę nebijoti.
39. Nenugalėk
40. Nesigink
41. Nepasiduok


Kaip kad kažkas yra pasakęs, konstitucija suteikia galimybę pajusti siekiamybes, tokias suprantamas ir paprastas, kurios kartas nuo karto būtų prisimenamos.
Premjeras yra Sakalas Gorodeckis, kuris yra atsakingas už tokius resursus, kaip žmonės, laikas ir idėjos. Gal ir neįprastai nuskambės, Užupio vyriausybėje yra Kraustymosi ministras Arūnas Matelis, kuris teigia, jog žmogus be kraustymosi yra žmogus be atminties. Užsienio reikalų ministras Tomas Čepaitis didžiąją laiko dalį praleidžia užsienyje. Informacijos ministras Vytautas Ratkevičius yra atsakingas už informaciją. Ir dar viena, gan neįprasta ministerija- Propagandos, jos ministrė- Daiva Vilkelytė, kuri apkeliavusi pusę pasaulio sugrįžo į Užupį. Užupio ambasadoriai yra Užupio Respublikos įgaliotieji ir nepaprastieji asmenys, visiškai parastai vykdantys jiems pavestas pareigas.

Užupio ženklas yra atviras delnas, kuris simbolizuoja toleranciją ir yra atviras ne tik Vilniui, bet ir visam pasauliui, čia priimtina ir galima viskas, kas kitur yra neįmanoma. Užupis turi ir himną, kurį norint išgirsti, reiks atvykti.


Kai žodis “Užupis” pasiekia ausis, tokios vietos kaip Užupio Angelas, Undinėlė ar tiltai iškyla mintyse.

Užupio Angelas simbolizuoja atgimimą. Čia gali rasti jaukią kavinę „Prie Angelo“, paragauti patiekalą „Angelo bučinys“, žavėtis per langą atsiveriančiu nuostabiu vaizdu ir mėgautis gyvenimu. Angelo skulptūra yra sukurta skulptoriaus Romo Vilčiausko ir architekto Algirdo Umbraso.

Užupis yra vienas seniausių rajonų, kuriame romantikos dvasia vis dar gyva. Vilnelės krantinėje Užupio Undinėlės skulptūra, sukurta skulptoriaus Romo Vilčiausko, apgaubta legendų teigia, jog undinėlės žvilgsnis gali užburti bohemiška dvasia.


Užupis yra pilna įdomių vietelių ir kampelių; vienas iš jų yra Užupio tiltas, ant kurio įsimylėjeliai užkabina išgraviruotas spynas. Yra tikima, jog spynos sutvirtins jų jausmus ir sujungs širdis.

Užupis yra lyginamas su Paryžiumi (dėl Monmartro), ar su Kopenhaga (dėl Kristijanijos).
Gandų suintriguoti Paryžiaus Monmartro atstovai atvyko į Užupį įsitikinti tuo. Štai kodėl dabar menininkai vyksta į Monmartrą ir tai rodo draugystę tarp šių šalių. Ne veltui Užupio ženklas- atviras delnas, simbolizuojantis atvirumą pasauliui.

Dar vienas vaizdas iš Užupio respublikos. Galbūt Jums neįprastas, o užupiečiai tai vadina meno išraiška, oficialiai vadinama „Užupio Meno Inkubatoriumi“. Tai pirmasis meno inkubatorius Lietuvoje, dirbantis kultūrinių, meninių ir švietėjiškų veiklų, susijusių su kūrybinėmis industrijomis vystymo srityje  ir yra vienas iš jaunųjų menininkų saviraiškos ir dėmesio centrų Vilniaus mieste. „Užupio Meno Inkubatorius“ yra nepaprasta kultūrinė organizacija, gyvuojanti ant Vilnelės kranto ir yra atvira visuomenei, žinoma savo galerija „Galera“ ir įvairiausiomis stilistikos parodomis, sienų tapyba, pakrantės skulptūromis ir festivaliais.

Vytauto Matulionio „Užupio galerija“, vienintelė specializuota meno galerija Lietuvoje, atstovaujanti senąsias auksakalystės tradicijas. Galerija rengia profesionalių ir debiutuojančių metalo dailininkų parodas, priima lankytojus, parduoda darbus. Čia galima rasti B. Stulgaitės, R. Burneikos, V. Matulionio, S. Virpaičio ir kitų dailininkų darbų.

Užupis garsus ir netradiciniu, jaunatvišku, jaudinančiu ir stebinančiu “Užupio Teatru”, statančiu spektaklius pagal ryškiausius viso pasaulio autorių kūrinius, siekiantis ugdyti žiurovo intelektą. Šio teatro spektakliai gilinasi į nūdienos problemas skubančiame pasaulyje, savojo kelio ieškojimą, santykius su prieštaringa ir žiauria visuomene, skirtingus požiūrius, laimės paieškas. Išskirtinis Užupio Teatro bruožas- tamprus ryšys su žiūrovais.

Tibeto skveras Užupyje- tai ne tik unikalios Tibeto kultūros bei religijos pagerbimas ir simbolinis jų įprasminimas. Tai ir solidarumas su ištremta tibetiečių tauta, kurios kančios tęsiasi ir šiandien.
Užupio respublika mūsų mintyse:

Justė Zarembaitė:
„ Užupis man ypatingas savo šiluma nors ir šaltomis žiemos dienomis. Čia miela, čia aš jaučiuosi puikiai“.

Aušrinė Radišauskaitė:
„Jis ypatingas savo istorija, jaukumu, grožiu, dvasia ir draugiškais žmonėmis“.

Agnietė Šeibokaitė:
„ Amžinai mano buvusi, esama ir būsima respublika“.

Gabrielė Stravinskaitė:
„Užupis- nesvieitiškai meniška, kitokia, įdomi vieta. Aukso grynuolis, ne veltui ir respublika vadinamas“.

Ingrida Norkutė:
„Užupis- magiška vieta. Tai respublika respublikoje. Ši vieta garsi kaip menininkų buveinė. Kur menas- ten grožis, gėris ir šiesa“.

Vytautė Pajėdaitė:
„Užupis- jaukiausias Vilniaus kampelis su stačiausiais kalneliais, gražiausiom gatvelėm. Kiekvieną kartą eidama į mokyklą pamatau kažką nauja ir nenustoju grožėtis senu“.


Ar atpažįstate tai?
Esate teisūs, tai užupio gimnazija. Gegužės 11 dieną 2000-aisiais metais Užupio respublikoje buvo atidaryta pirmoji gimnazija. Gimnazijos atspindys mokinių mintyse:


Justė Zarembaitė:
„Užupio gimnazijoje miela, jauku ir visi tokie draugiški“.

Aušrinė Radišauskaitė:
„Joje viskas kitaip- mokytojai ir vaikai geresni, tolerantiškesni, rūpestingesni; Joje jautiesi suprasta ir svarbi, net mokyklos sienos šiltos“.


Agnietė Šeibokaitė:
„ Fantastiška vieta atsiskleisti“.

Gabrielė Stravinskaitė:
„Mokykla man jau nebe kančia, čia gera“.

Ingrida Norkutė:
„ kitoniškumas- svarbiausia gimnazijos savybė“.

Vytautė Pajedaitė:
„ Mane traukia  jos kitoniškumas, ir išskirtinumas tiek aplinka, tiek išore ar vidumi, ir iš ko ji susideda: mokiniai“

Užupio gimnazija aktyviai dalyvauja akcijose kaip „PO Lietuvos Tūkstantmečio vėliava“, „Tūkstantis Užupiečių sveikinimų Lietuvai“, „Grįžk į Lietuvą“, „Atsiminimai gyvuoja“. Kartu su Užupio menininkais kasmet rengia vietinius projektus: „Menininkai ir Užupio mokiniai kartu“, „Jaunieji Užupio respublikos lyderiai“. Užupio gimnazija garsi savosiomis tradicijomis. Kiekvienais metais organizuojama Teatro savaitė, šokių vakarai, įvairios sporto rungtynės, talentų konkursai, Poezijos ir dainų popietė „Užupio Mūza“. Jau ne vienerius metus gimnazija yra garsinama gimnazijos choro „Cantus Veris“ tiek respublikoje, tiek užsienyje. Galiausiai apie mus žino ir užsienyje: aktyviai bendradarbiaujama su Ritsumeikan Keisho gimnazija Japonijoje, Ramibuhl’io Orlikono gimnazija Šveicarijoje, Neuhofo Werner von Braun mokykla Vokietijoje, dalyvaujama tarptautiniuose projektuose tokiuose kaip MEP Baltijos šalių regione (Modelinis Europos Parlamentas Baltijos Šalių Regione), kur mūsų bendravimas ir bendradarbiavimas apima beveik dešimt Europos šalių: Danija, Švedija, Norvegija, Estija, Latvija, lenkija, Suomija, Islandija, Rusija. Nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio bendradarbiaujame su Lenkija, Anglija, Rumunija ir Turkija vykdydami Comenius daugiašalį tarptautinį projektą „Pranešk apie save- jaunieji Europos žurnalistai“.

Dar tiek yra dalykų, apie kuriuos norime papasakoti ir įspūdžiais pasidalinti, bet palikime tai kito straipsnio laukimui.....

Mokiniai:
Mykolas Bartkevičius
Vytautė Pajėdaitė
Justė Zarembaitė
Ieva Šiugždaitė
Diana Geršanova
Aušrinė Radišauskaitė
Mokytoja:
Ieva Ivanauskaitė